Drabužių parduotuvė

Apatiniai drabužiai


Moteriškas apatinis trikotažas

Apatiniai drabužiai (arba apatinis trikotažas, tiesiog apatiniai, baltiniai) – tai žmogaus apranga, kuri yra dėvima ant nuogo kūno, dažniausiai – po viršutiniais drabužiais. Kadangi ji dėvima tiesiog ant odos, ją būtina reguliariai skalbti ir keisti. Daugiausia apatinis trikotažas naudojamas intymioms kūno vietoms pridengti (kelnaitės, liemenėlė, ir kt.), tačiau yra ir kitoks (kojinės, pėdkelnės ir kt.).

Pastaraisiais metais ypač ima plisti erotinis trikotažas – apatinis trikotažas, turintis erotinių motyvų.

Tarptautinė apatinių drabužių diena yra rugpjūčio 10-oji.

Kelnaitės


Moteriškos kelnaitės

 


Vyriškos apatinės glaudės

 

Kelnaitės apatinis trikotažas, dėvimas ant nuogo kūno dubens srityje ir uždengiantis išorinius lytinius organus bei uždengiantis arba pridengiantis sėdmenis. Vyrų ir moterų kelnaitės skiriasi – pas vyrus jos kiek platesnės (ypač – priekinė dalis), laisviau priglunda, tuo tarpu moterų – labiau aptemptos. Kelnaitės taip pat yra moters maudymosi kostiumo dalis (išskyrus vientisus kostiumėlius).

Kelnaitės gali būti įvairių spalvų, medžiagos, formų, yra ir pusiau permatomų (priskiriama erotiniam trikotažui). Dar XX a. 2-ojoje pusėje daug kur apatinių demonstravimas viešumoje buvo retas reiškinys, tačiau šiuo metu Vakarų visuomenėse apatiniai nėra taip kruopščiai slepiami, todėl juos galima pastebėti kasdienybėje (ypač šiltuoju metų laiku) kyšant iš po viršutinio trikotažo – kelnių ar sijono (ypač iš nugaros pusės), priklausomai nuo pastarųjų savybių (dydžio, storio, medžiagos pluošto, prigludimo), kūno formų ir padėties (pasilenkus ir sėdint labiau nei stovint). Kai kurios merginos ir moterys sąmoningai pasirenka savo aprangą, siekdamos išryškinti arba paslėpti savo kelnaites. Anglosaksų kultūroje yra net atsiradęs terminas visible panty line (arba VPL – matoma kelnaičių linija).

Kelnaičių rūšys:

  • siaurikės (stringai) - labai siauros kelnaitės

  • glaudės - labai trumpos, prie kūno prigludusios kelnaitės, skirtos maudymuisi arba kaip apatiniai baltiniai vyrams, berniukams

  • šeimyniniai - vyriškos laisvų šortų pavidalo apatinės kelnaitės, dažniausiai kartūninės.   

Kojinė

Įvairios vilnonės kojinės

Kojinės – megztas, austas, pintas arba regztas tekstilinis gaminys, drabužis, kuriuo apaunamos žmogaus kojos.

Kojinės

  • laisvai jaučiamos tarp kojų ir batų

  • padeda kojoms nesušalti, leidžia joms išlikti švarioms

patogios, madingos

Liemenėlė


Liemenėlė


Liemenėlė – moteriškas apatinis trikotažas, dėvimas ant krūtų siekiant jas pridengti ir pabrėžti jų formą. Krūtyse daugiausia yra riebalinis audinys, o anatomiškai jas prilaiko Kuperio raiščiai, tačiau raiščių neužtenka (ypač pagyvenusioms moterims) tam, kad krūtys laikytųsi stačiai ir pernelyg nemaskatuotų. Be to, liemenėlei taip pat priskiriamas ir lytinio dirgiklio vaidmuo, taip pat pabrėžiant moters figūrą. Viešai rodoma liemenėlė Vakarų kultūrose paprastai turi nepadorumo ir provokacijos reikšmę.

Nors manoma, kad liemenėlė padeda išlaikyti jaunatvišką krūtų formą (ypač drąsiai apie tai kalba liemenėlių gamintojai), tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai tiesa. Be to, kai kuriai medikai netgi mano, kad yra atvirkščiai – nešiojant liemenėlę, krūtinės raumenys susilpnėja ir dėl to krūtys greičiau praranda putlumą. Mary Phelbs-Jacob yra pasakiusi: „Galų gale vistiek nugali gravitacija“.

Kai kurios moterys nemėgsta nešioti liemenėlių, todėl net ir pro viršutinį trikotažą jų krūtų speneliai būna labiau pastebimi nei nešiojant liemenėlę.
 

Pėdkelnės

Pėdkelnės – aptemptas, iš dalies ar visai permatomas apatinis trikotažas, maunamas ant nuogų kojų. Dažnai dėvimos kartu su suknele ar sijonu (ypač – mini sijonu), šortais, vyriškos pėdkelnės (dažniausiai šiltos, neretai skirtos žiemai kaip apatinių kelnių pakaitalas) gaminamos nešioti po kelnėmis ir šortais. Būna įvairių spalvų (dažniausiai – kūno spalvos ar tamsesnės), rašto (vienspalvės, juostuotos, margintos, nėriniuotos, abstrakčių ir konkrečių piešinių), blizgumo (blizgančios, matinės ar pusiau matinės), tamprumo, medžiagos, storio. Vėsiu metų laiku pėdkelnės šildo kojas.

Ypatingai išpuoštos pėdkelnės gali būti kaip erotinis trikotažas.

 Savybės:

 
Tinklinės pėdkelnės

Pėdkelnės gaminamos iš poliamido, elastano (iki 25 proc.), natūralių pluoštų. Kokybę daugiausiai lemia elastanas. Jis vadinamas įvairiais pavadinimais, priklausomai nuo firmos - gamintojos, kuri įsigijusi patentą vienam ar kitam elastano prekiniam ženkui: laikra (lycra, „DuPont“), dorlastanas („Bayer“), spandex (terminas, vartojamas JAV). Tankus, daug smulkių gijų turintis pluoštas vadinamas mikropluoštu (microfibra).

Pėdkelnių storis nusakomas denais. Denas – pėdkelnių (ir kojinių) matavimo vienetas, lygus 900 metrų ilgio nailono gijos masei. Daugiau denų turinčios pėdkelnės yra storesnės, ne taip greitai plyšta. Ploniausios būna 8-15 denų, gerai parinkus žaliavą nevisad galima atskirti, ar žmogus su pėdkelnėmis, ar plikomis kojomis. Dažniausiai mūvimos 20-60 denų pėdkelnės, tiek vasarą, tiek ir žiemą, jos gali turėti papildomą funkciją – pvz., koreguojančios ar masažuojančios, gydomosios kompresinės. Storiausios pėdkelnės siekia 400 denų.

Mautis pėdkelnes patartina ne sausomis rankomis, bet drėgnomis ar išteptomis kremu; kai kurie gamintojai siūlo specialias pirštinaites, kad aštriu nagu ar žiedu nebūtų pažeidžiamas audinys. Skalbti geriausia drungname vandenyje. Džiovinant saugoti nuo saulės spindulių, vengti radiatorių. Skalbiant audinių minkštikliu elastanas praranda savo tvirtumą, todėl vėliau pėdkelnės lengvai plyšta. Raštuotos pėdkelnės pasižymi didesniu patvarumu.

Kelnės


Kelnės


Kelnės – ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis.

Būna trumpos ir ilgos, viršutinės ir apatinės, vyriškos ir moteriškos, jaunuoliškos ir vaikiškos.

Megztinis

 
Megztiniai


Megztiniai

Megztinis - megztas viršutinis drabužis, dengiantis liemenį. Megztiniai būna moteriški, vyriški ir vaikiški. Mezgami virbalais ar mezgimo mašinomis. Pramoninės gamybos megztiniai gali būti siūti iš karpyto trikotažinio audeklo.

Megztiniai gali būti vienos spalvos ir lygaus rašto, bet dažnai būna margaspalviai, megzti reljefiniais raštais. Pirmieji megztiniai būdavo vilnoniai, vėliau imta megzti ir medvilninius, sintetinio pluošto megztinius.

Palaidinė

Palaidinė moteriškas viršutinis drabužis, panašus į marškinius.

Gali būti nešiojama įvairiai: kaip kasdieninis arba kaip oficialus drabužis, namie arba viešumoje. Gaminama iš šilko, medvilnės ir kitokio natūralių ar sintetinių audinių. Dažniausiai būna su sagomis (kurios kaip moteriškai aprangai prisiūtos kairėje pusėje), vienspalvės (bet įvairių spalvų ir atspalvių). Daugelis kitų palaidinės elementų priklauso nuo mados: jos gali būti su plačia apykakle arba be apykaklės, su dirželiu ties talija, puoštomis rankovėmis, spaustukais vietoje sagų, trumpomis rankovėmis ir kt.

Palaidinė, kaip ir kiti viršutiniai drabužiai, derinama prie gretimos aprangos – megztinio, kostiumo, sijono, kelnių ir kt.

Sijonas

Sijonas – viršutinis drabužis, kurį dažniausiai dėvi moterys: jo viršus yra ties bamba ar žemiau, o apačia gali būti įvairiame lygyje. Sijono pagrindinė paskirtis yra pridengti ir šildyti dubenį bei kojas. Lyginant su kelnėmis, sijonas užtikrina geresnę oro cirkuliaciją tarp kojų, tačiau paprastai labiau varžo judesius nei kelnės, tiek dėl sijono pasiuvimo ypatumų, tiek ir dėl visuomenėje priimtinų normų.

Suknelė

 
Moteris su suknele, grojanti arfa

Suknelėmoteriškas drabužis, kurį sudaro išvien sujungta liemenį dengianti dalis ir sijonas.

Priklausomai nuo mados ir moters kuklumo:

  • viršutinė suknelės dalis visiškai uždengia pečius ar juos šiek tiek atidengia, ar visiškai apnuogina;

  • apatinė suknelės riba gali būti įvairiame aukštyje – prie pat kulniukų, ties blauzdomis ar aukščiau kelių.

  • Iš priekinės ir ypač iš nugaros pusės suknelėje gali būti iškirptė (dekoltė), visiškai apnuoginanti atitinkamą kūno dalį (nugarą, krūtinę aukščiau krūtų, pilvą).

suknelė gali būti iš aptempiančio ar pusskaidrio audinio.

Chalatas


Bucharos emyras Mohamedas Alim Chanas (1880-1944) su chalatu


Kirgizų šeima su chalatais (1911 m.)

Chalatas - laisvas ilgarankovis ilgas drabužis, užsagstomas priekyje:

  • šilkinis ar medvilninis viršutinis nacionalinis drabužis, įprastas Vidurinėje Azijoje, Irane, Pakistane ir šiaurės Indijoje. Chalatus vilki tiek vyrai, tiek moterys.

namų arba darbinis drabužis - pvz., maudymosi chalatas, laboratorinis chalatas, darbo chalatas. Tokie drabužiai imti vadinti chalatais rusų kalboje, o vėliau perimti ir lietuvių kalboje. Maudymosi chalatai sujuosiami virvele, o kiti paprastai užsagstomi.

Kombinezonas

Kombinezonas su užtrauktuku


 

Darbinis puskombinezonis

Kombinezonas (rus. kомбинезон; angl. boilersuit, jumpsuit, coverall) - vientisas viršutinis drabužis, kurį sudaro sujungti kelnės ir viršutinė dalis (paprastai palaidinės tipo). Ilgą laiką kombinezonai buvo speciali apranga, naudota kaip darbinis darbininkų ar kareivių drabužiai. Paprastai turi daug kišenių, nevaržo judesių.
Kombinezonai, net ir darbiniai, būna įvairių stilių ir fasonų.

Prijuostė

Prijuostė – buitinės ir dekoratyvinės paskirties drabužis, juosiamas ant liemens. Daugelio Europos tautų, tarp jų ir lietuvių, moterų tautinių drabužių dalis.

Skrybėlė

Skrybėlė - galvos apdangalas, susidedantis galvos viršų dengiančio viršaus bei bryliaus (kitaip atbrailų, kraštų). Būna vyriškos ir moteriškos, šios paprastai vadinamos skrybėlaitėmis.

Angliškas žodis hat 'skrybėlė' nėra tapatus lietuviškam terminui skrybėlė, kadangi gana dažnai angliškai hat vadina tai, ką lietuviai skrybėle nevadins - pvz., tokius galvos apdangalus kaip ausinė kepurė, papacha, slidinko kepuraitė.

Skrybėlių paskirtis:

  • apsauginė:

    • saugo galvą (o plačiabrylės - ir pečius) nuo saulės, kritulių, vėjo

    • saugo nuo šalčio - fetrinės skrybėlės

    • saugo nuo vabzdžių (uodų, mašalų, bičių) - skrybėlės su vabzdžių tinkleliais, bitininko tinklelis.

  • dekoratyvinė - išeiginės, paradinės ir panašios skrybėlės, moteriškos skrybėlaitės

  • skiriamoji, statuso parodymo - uniforminės skrybėlės ir skrybėlaitės

  • maskuojamoji - karinės, medžiotojų skrybėlės.

Skrybėlių dalys:

  • Būtinos:

    • viršus - dengia galvos viršų, gali būti plokščias, iškilas, įdubęs. kai kurių skrybėlių viršus gali būti įlenktas iš šonų (pvz., fedora, trilbis). Neretai turi angeles vėdinimuisi.

    • bryliai - saugo veidą ir viršaus nepridengtas galvos dalis nuo saulės šviesos, lietaus. Būna įvairaus pločio - nuo siaurų iki labai plačių (sombreras).

  • Papildomos:

    • vidinė juosta - paprastai odinė ar šilkinė, paprastai pritvirtinta vietoje, kur skrybėlės viršus jungiasi su bryliais. Priglunda prie galvos odos ar plaukų, dažnai laiko skrybėlę ant galvos. Saugo skrybėlės medžiagą nuo prakaito.

    • juosta - apsukta apie skrybėlės viršų. Gali turėti kilpeles užkišti plunksnai arba maskuojamosioms šakelėms (karinės ir medžiotojų skrybėlės).

    • pasmakrės dirželis ar virvelė - prilaiko skrybėlę, kad nenupūstų vėjas ar nenukristų palenkus galvą.

    • plunksna - paprastai tvirtinama prie viršaus.

    • pliumažas - plunksnų arba kartais ašutų ar panašių plaukų puokštė.

    • tinklelis - apsauginis tinklelis, saugantis veidą nuo vabzdžių (uodų - kai kurios medžiotojų ar meškeriotojų skrybėlės; bičių - bitininko tinklelis).

    • šydas - būdingas moteriškoms skrybėlaitėms.

    • spaustukai - viršuje ir bryliuose, leidžiantys brylius pakelti ir prisegti prie viršaus.

    • kiti puošiniai - moteriškos skrybėlaitės ir skrybėlės kai kuriais istoriniais laikotarpiais pasižymėjo įmantria puošyba. Jas puošdavo smulkių žvėrelių iškamšomis, gėlėmis, plunksnomis ir kitais lementais, jų kombinacijomis.

Skrybėlės medžiagos:

  • fetras - būdingas žieminėms, rudeninėms ir kitiems metų laikams skirtoms skrybėlėms.

  • šiaudai ir panašios augalinės medžiagos - iš šių medžiagų pinamos šiaudinės skrybėlės bei skrybėlaitės

  • audinys - siūtos skrybėlės.

  • kailis

kt. - pvz., megztos skrybėlaitės ir pan.

Sandalas

Neolito laikotarpio sandalai, pagaminti iš esparto žolės

Sandalas – avalynės tipas, kurį sudaro padas ir juostos, skirtos prilaikyti padą prie pėdos. Tai labai atvira avalynė, paliekanti atidengtą visą pėdą, todėl nešiojama esant šiltam orui. Sandalai gaminami iš pigių, paprastų medžiagų, tokių kaip guma, oda, mediena, tatamis, virvė.

Sandalai yra senas avalynės tipas, naudotas dar senovės tautų ir civilizacijų. Dabar sandalai tebėra viena pagrindinių avalynių karšto klimato srityse.

Informacija iš Vikipedijos

Domenas drabuziuparduotuve.lt yra parduodamas arba nuomojamas.

Kontaktinis telefonas: +370 600 00225

Domain drabuziuparduotuve.lt is for sell or rent.

Contact phone: +370 600 00225